Pakeitusi analoginius elektros skaitliukus išmaniaisiais, ESO įgijo elektros suvartojimo duomenų kontrolės monopolį.  Albino atvejis parodė, kad elektros suvartojimo duomenys gali būti keičiami atsietai nuo realaus elektros suvartojimo. Tai reiškia, kad mes, kiekvienas vartotojas, perkame tokį elektros energijos kiekį, kurio duomenis vienasmeniškai valdo ESO. Taip duomenų valdytojas turi galimybę skaitmeniniu būdu nustatyti  išmaniųjų skaitiklių algoritmus, kurie yra neprieinami kontrolei, vartotojams gali padidinti elektros suvartojimo duomenis jiems net nežinant, tiekėjui garantuodama nepastebimą ir neteisėtą milijoninį pasipelnymą.

Klausimai, kuriuos bandome užduoti ir į kuriuos turės atsakyti valstybinės kontrolės, teisėsaugos ir politinės institucijos:

1. kokios yra išmaniųjų elektros skaitiklių techninės galimybės koreguoti elektros suvartojimo duomenis nepriklausimai nuo elektros suvartojimo kiekio; t.y. ar yra galimybė keisti suvartojimo duomenis naudojant programinės įrangos algoritmus?
2. kaip yra užtikrinama, kad elektros suvartojimo duomenys negalėtų būti pakeisti be realaus elektros suvartojimo ir nežinant ar neinformavus vartotojo? Ar yra techninės galimybės sukontroliuoti elektros kiekius per dvejybinę (kryžminę) apskaitą, taip padidinant duomenų patikimumą, ir kodėl iki šiol tokia kontrolės schema nėra įdiegta bei
   viešai prieinama vartotojams
3. kokios priemonės užtikrina, kad negalėtų būti ir nebūtų piktnaudžiaujama manipuliuojant išmaniųjų elektros skaitiklių duomenimis atsižvelgiant į tai, kad bet koks tokių galimybių buvimo faktas lemia milžiniško masto neteisėto pasipelnymo schemos buvimo prielaidas elektros vartojimo srityje, kai elektros suvartojimo duomenų pokyčiai gali būti koreguojami vartotojui to nepastebint? Ar galimybė pritaikyti reikiamą algoritmą elektros kainai nėra valstybinio masto pasipelnymo schema, už kurios stovi konkretūs suinteresuoti asmenys?
4. kas yra galutiniai elektros paskirstymo pelno (bei dividendų) gavėjai ir ar šių gavėjų politinės, finansinės bei teisinės priklausomybės nesukuria rizikų užtikrinant EEĮ 53 bei 54 straipsniuose nustatyto privalomo perdavimo veiklos bei skirstymo veiklos atskyrimo srityse.
5. ESO turi galimybę nutraukti elektros tiekimą vartotojui, jeigu įsiskolinimas yra didesnis, negu nustatytas EEĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tačiau, ar tokios ESO galimybės nėra nusikalstamo savavaldžiavimo prieš vartotojus įteisinimas, ir kaip tai yra suderinama su vartotojų teisėmis ir sutarčių šalių lygiateisiškumu, kai elektros tiekimo apskaitos patikimumas kelią pagrįstų abejonių, o vartotojas nesutinka su vienašališkai nuotoliniu būdu nustatomais apskaitos duomenimis?

1. 2024.09.17: SKUNDAS ESO
2. 2024.09.18: SKUNDAS VERT
3. 2024.10.25: SKUNDO TRŪKUMŲ PAŠALINIMAS (nuasmenintas)