DIDŽIŲJŲ UPIŲ GILINIMAS
Lašiša neršto metu (M. Počebuto nuotrauka)
LRT Girdi (2025.03.20)
Čepulis sukritikavo užmojį užtikrinti laivybą Neryje: ši upė tam yra nepanaudojama
Padarytos žalos mastas dar skaičiuojamas
2025 m. pradžioje Vidaus vandens kelių direkcijai užsiminus apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, kilo nemažas mokslininkų, gamtosaugininkų ir žvejų mėgėjų sujudimas.
Pritaikant Neries upę laivybai, būtų nukasamos sraunumos, siekiant išgilinti upės vagą. Laivakelio įrengimas padarytų itin didelį neigiamą poveikį saugomoms žuvų rūšims. Taip pat reikšmingai pakenktų visų kitų su sraunumomis asocijuotų žuvų rūšių populiacijų būklei, ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.
Dėl kilusio visuomenės pasipiktinimo, Neries gilinimo darbai buvo užkardyti. Tačiau nepaisant gausių diskusijų ir mokslininkių įspėjimų, buvo pradėti Nemuno grunto nukasimo darbai (ties Druskininkias ir Alytumi), neva valant vandens kelią, kurio čia niekada nebuvo.
Šiuo metu Nemuno gilinimo darbai yra sustabdyti, tačiau gamtai jau padaryta didžiulė žala, kurios realus mastas dar skaičiuojamas. Nukentėjo ten gyvenusios vertingos žuvų rūšys, saugomos seklumos ir rėvos. Vykdant gilinimo darbus, buvo nukasta labai daug Nemuno vidurupio upės sraunumų, liko vos procentas visų Nemuno rėvų.
Teisinės procedūros davė vaisių
Viešojo intereso gynimo fondas ėmėsi suvienyti mokslininkų, gamtosaugininkų bei žvejų mėgėjų rūpestį Nerimi bei Nemunu. Daugelio nevyriausybinių organizacijų vardu buvo pradėta grupės ieškinio rengimo procedūra.
VIG Fondas kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, Vidaus vandens kelių direkciją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, reikalaudamas nutraukti neteisėtai vykdomą Nemuno upės vagos valymą bei planuojamus Neries gilinimo darbus, bei inicijuoti privalomas aplinkosaugines bei teisėkūros pokyčių procedūras.
Šis kreipimasis jau davė vaisių! Inicijuotos teisinės procedūros padėjo sustabdyti jau vykdytus Nemuno gilinimo darbus. Taip pat užtikrino, kad Neries gilinimo darbai kol kas nebūtų pradėti.
Siekiame, kad šiuo metu sustabdyti darbai nebebūtų atnaujinti. Tačiau tai gali užtikrinti tik teisėkūros pokyčiai, dėl kurių šiuo metu sėdome prie derybų stalo. Tai suteikia vilties, kad didžiųjų Lietuvos upių išsaugojimas taps abipusiu prioritetu.
Visuomenės diskusijos:
LRT.LT (2025.01.18)
Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno: ambicija turizmui ar gamtos tragedija?
LRT.LT (2025.01.21)
Mokslininkas apie vandens kelią Neryje: išskirtinė upė būtų sunaikinta
Žinių radijas (2025.01.24)
Dienos klausimas: Upių gilinimas - daugiau naudos ar žalos?
Mokslininkų pozicija:
VU Chemijos ir geomokslų fakultetas (2025.01.28)
Vieša VU mokslininkų pozicija dėl Nerie upės pritaikymo laivybai
VU Gyvybės mokslų centras (2025.02.28)
GMC mokslininkai įspėja: laivybos planai Neryje kelia grėsmę ekosistemai
Lietuvos mokslų akademija (2025.03.26)
Ar galimas laivybos kelias Neries upe: iššūkiai ir galimybės
Valstybinio mokslinių tyrimų institutas (2025.02.03)
VMT Gamtos tyrimų centro nuomonė Neries upės gilinimo klausimu
Kuo ypatinga Neries upė?
Neris yra vienintelė sąlyginai natūrali išlikusi didelė Europos lygumų upė. Dėl ypatingai didelės svarbos biologinės įvairovės išsaugojimui, visa Neries upė yra įtraukta į europinį „Natura 2000” saugomų teritorijų tinklą. Upėje yra net šešios Europos bendrijos mastu saugomų žuvų rūšių nerštavietės ir buveinės. Taip pat Neris yra ypatingai svarbi Europos mastu saugomų tik didelėse upėse gyvenančių ar nerščiančių litofilinių žuvų rūšių išlikimui Lietuvoje.
NERIES REGIONINIAME PARKE saugoma:
- Neries vidurupio kraštovaizdis: ypač vertinga Neries vidurupio kilpų sistema, Bražuolės žemupis, vertingos Neries slėnio miškų biocenozės (pvz. Dūkštų ąžuolynas);
- kultūros paveldo vertybės: viena seniausių Lietuvoje apgyvendinimo sistemų – archeologinių vertybių kompleksas (nusidriekęs palei Nerį tarp Vilniaus ir Kernavės); Dūkštų bažnyčia ir kapinės; Panerių parkas, Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Velniakampio, Viršupio ir Rėvos piliakalniai; Karmazinų ir Popių pilkapiais;
- gamtinės ekosistemos stabilumas: biotos komponentai, savita augalija ir gyvūnija, natūralūs žuvų migracijos keliai bei nerštavietės.
Skaitykite plačiau 👇
Saugomi Neries gyventojai
- Neryje neršia visos Lietuvoje gyvenančios praeivių žuvų rūšys, kurių reprodukcijai ir jauniklių augimui būtinos seklios sraunumos su žvirgždo-gargždo gruntu;
- Neryje yra beveik pusė visų Lietuvos lašišų (Salmo salar; ES Buveinių direktyvos II priedas) nerštaviečių. Manoma, kad čia neršti atplaukia didžiausios lašišos visoje Europoje.
- Neries upė yra pagrindinė potomadrominių žuvų ūsoriaus (Barbus barbus; ES Buveinių direktyvos V priedas) ir salačio (Leuciscus aspius; ES Buveinių direktyvos II priedas) buveinė ir nerštavietė, užtikrinanti šių rūšių egzistenciją ne tik Neryje, bet ir visame Nemuno žemupio baseine;
- Neris vienintelė Lietuvos upė, kurioje galėtų veistis aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrhynchus; ES Buveinių direktyvos V priedas), kurio populiacija yra išnykusi, tačiau jau eilę metų ją bandoma atkurti visų prie Baltijos jūros esančių šalių pastangomis;
- Neris – pagrindinė į Lietuvos Raudonąją Knygą įrašytos žuvų rūšies – skersasnukio (Chondrostoma nasus) buveinė, kurio populiaciją Lietuvoje taip pat bandoma atkurti.
Upių gilinimo žala gamtai
- Pritaikius Neries upę laivybai, visos šios saugomos žuvų rūšys tiesiog išnyktų. Žvejybos sezono metu, jos sutraukia žvejus mėgėjus ne tik iš visos Lietuvos, tačiau ir iš kaimyninių šalių, ir net Vakarų bei Pietų Europos valstybių.
- Dauguma visų nerštaviečių ir buveinių būtų sunaikintos jas tiesiogiai nukasant, o likusi dalis bei seklumos, kurios yra gyvybiškai būtinos žuvų jaunikliams, savaime sunyktų dėl vandens lygio pokyčio, pagrindinį upės srautą nukreipus į išgilintą vagą.
- Numatoma tolimesnė planuojamo laivakelio priežiūra dar labiau pablogintų situaciją. Jau ir taip pakeitus visą upės hidrodinamiką, būtų toliau destabilizuojamas gruntas ir sedimentų transportas, toliau kistų upės krantų bei vagos elementų erozijos ir sedimentacijos procesai.
- Dėl reikšmingai padidėjusio vandens drumstumo pakistų vandenyje ištirpusio deguonies režimas ir kiti rodikliai. Esant tokioms sąlygoms, nebebūtų garantuotas net ir išlikusių buveinių stabilumas.
IŠSAUGOK ŽUVĮ!
Jei ir Tu dar nori pagauti savo gyvenimo žuvį – leisk jai gyventi!
Paremk šį procesą!
DIDŽIAUSIA GALIA – BENDRYSTĖJE!